VILKAI

Friday, June 03, 2005

Nužudyta dar 50 vilkų

Andrejus Gaidamavičius,
Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininkas


Jau keleri metai iš eilės medžiotojai sunaikina iki 50 proc. vilkų populiacijos, nors vilkų specialistų manymu netgi toks medžioklės intensyvumas, kai sumedžiojama trečdalis žvėrių, gali veikti pražūtingai. Aplinkos ministerijos duomenimis per praėjusį medžioklės sezoną nušauta dar 50 vilkų. Pagal 2004 metų vasario mėn. atliktą vilkų apskaitą, kurią koordinavo Kęstutis Pėtelis (Lietuvos žemės ūkio universitetas), Egidijus Bukelskis (Vilniaus universitetas) ir Eugenijus Tijušas (Aplinkos ministerija), vilkų buvo likę Lietuvoje tik 106. Šie duomenys viešai buvo paskelbti tik vieną kartą – žurnale “Medžiotojas ir medžioklė” (Nr.3, 2004 m.). Minėtos vilkų apskaitos rezultatus pateikiame ir šiame straipsnyje. Turint omeny, kad šią apskaitą koordinavo mokslininkai, o jos vykdytojai buvo biologijos ir miškininkystės specialybių studentai, gauta statistika yra patikimesnė nei bet kuri ankstesnė, nors ir čia esama perdėm optimistinių vertinimų. Pvz., lentelėje nurodyta, jog Labanoro girioje gyvena 5 vilkai. Penki vilkai viename miske – tai jau normali vilkų šeimyna, kuri savo teritorijoje turėtų reikštis staugimu, papjautais naminiais gyvuliais ir pan. Tačiau jau keliolika metų Labanoro girioje niekas negirdėjo nei vilkų staugimo, nei dėl užpultų gyvulių kas nors skundėsi.
Apskaitą apibendrinę mokslininkai tame pačiame žurnale skundžiasi, kad “vilkų populiacijos būklė šalyje yra kritiška, šie žvėrys gyvena atskiromis izoliuotomis grupuotėmis, todėl sumažėja galimybė laisvai kryžmintis”. Netgi pačių medžiotojų vertinimu, vilkų medžioklę reikėtų griežtai riboti ar net jų nemedžioti bent vienerius metus. Deja, į šiuos siūlymus Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas nesureagavo.
Medžiotojų duomenimis pernai vilkai užpuolė 34 naminius gyvulius. Palyginus su kitomis kaimyninėmis šalimis, tai yra labai nedaug. Be to, niekas tikrai nežino, kokią dalį šių užpuolimų reikėtų priskirti ne vilkams, bet sulaukėjusiems šunims. Šiuo metu už vilkų papjaustus naminius gyvulius ūkininkams turi kompensuoti patys medžiotojai. Maža to, vilkų medžioklei iki šiol nenustatytos jokios kvotos, jų šaudymui nereikia jokių licenzijų. Todėl medžiotojų būreliai savo medžioklės plotuose labai nesunkiai gali atsikratyti nepageidautinų konkurentų ir nuostolių nešėjų.
Situacija pasikeistų, jeigu vilkai būtų įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą. Tuomet kompensacijas už papjautus gyvulius turėtų mokėti valstybė. Be to būtų atliekami griežtesni tyrimai, nustatant užpuoliko tapatybę.
Situaciją reikia keisti, nes Lietuva netrukus gali susilaukti Europos Komisijos sankcijų, kadangi Lietuva savo derybinėje pozicijoje dėl išimties medžioti vilkus išdėstė, kad mūsų šalyje gyvena 550 vilkų ir jų medžioklė vilkų populiacijai didesnės įtakos neturės. Tačiau nuo tada, kada buvo patvirtinta ši pozicija, vilkų populiacija sumažėjo daugiau negu 5 kartus. Jeigu nesuskubsime patys spręsti šią problemą, nešlovės neišvengsime, o tada jau turėsime įgyvendinti visus Buveinių direktyvos keliamus reikalavimus – ne tik greižtai saugoti pačius vilkus, bet ir įsteigti jiems specialias saugomas teritorijas. Tik, kad nebūtų per vėlu. Gal delsiantys veikti gamtos apsaugos pareigūnai laukia, kada galima bus ištarti “nėra vilkų – nėra problemos”?

Straipsnis skirtas akcijai “Miškas be vilko – ne miškas”

0 Comments:

Post a Comment

<< Home