VILKAI

Wednesday, August 10, 2005

Peticija

Ministrui Pirmininkui
Algirdui BRAZAUSKUI

DĖL IŠIMTIES MEDŽIOTI LIETUVOS VILKUS PANAIKINIMO
IR VILKŲ MEDŽIOKLĖS UŽDRAUDIMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 patvirtintoje derybinėje pozicijoje dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nurodė:
“Lietuvoje gyvena apie 550 vilkų ir jų skaičius pastaraisiais metais stabilus. Vilkai gyvena beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Miškai, kuriuose jie gyvena nuolat, sudaro apie 20 procentų visų miškų. Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti, kad būtų reguliuojama jų populiacija, kitaip jie padarytų daug žalos žemės ūkiui. Reguliuojama vilkų medžioklė neturi įtakos jų populiacijos stabilumui.“
Todėl Vyriausybė Lietuvos Respublikos vardu paprašė geografinės išimties leisti medžioti vilkus, kurie Europos Sąjungoje yra saugomi pagal Europos Tarybos direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyvą) ir pagal Europos laukinės gamtos ir natūraliųjų biotopų apsaugos konvenciją (Berno konvenciją). Tuo pačiu Lietuva įsipareigojo nemedžioti vilkų jų veisimosi laiku ir uždrausti vilkų medžioklę, jei jiems grėstų vietinis nykimas ar kitoks rimtas trikdymas (Buveinių direktyvos 14, 15 str.).
Prašant geografinės išimties Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos vadovavosi labai prieštaringa ir netikslia (medžiotojų atlikta) vilkų apskaita, nenurodė vilkų daromos žalos žemės ūkiui mastų, kadangi jie nebuvo žinomi. Tuo labiau nebuvo įvertinta vilkų teikiama milžiniška nauda žemės ūkiui ir miškų ūkiui, reguliuojant kanopinių žvėrių skaičių, stabdant kai kurių užkrečiamųjų ligų židinių susidarymą, bebrų plitimą ir naikinant invazinius gyvūnus (pvz.: mangutus, sulaukėjusius šunis), kurie daro didelę žalą gyvąjai gamtai. Toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės vienpusiškas požiūris rodo ne siekį ištirti ir pateikti realią situaciją, o ginti vilkų medžiokle suinteresuotų valdininkų interesus, vengiant atsakomybės ir įsipareigojimų saugoti gyvąją gamtą realybėje, o ne tik ataskaitose. Iškovotos geografinės išimties pasekmė - Lietuvos vilkų skaičius nuo derybinės pozicijos pateikimo Europos Sąjungai sumažėjo daugiau negu 5 kartus. 2004 metais ekspertų vykdytos medžiojamųjų žvėrių apskaitos metu buvo aptikta tik 106 vilkų pėdsakai. Ekspertai nurodė, kad vilkų populiacijos būklė yra kritiška, pavieniai vilkai arba vilkų grupės yra pernelyg izoliuoti vienas nuo kito, menkinamos kryžminimosi galimybės. Paskutinį kartą toks staigus vilkų skaičiaus kritimas buvo prieš 40 metų, tačiau po to vilkų populiacija atsistatė, kadangi nebuvo intensyvūs kiti aplinkos trikdymo faktoriai – miškų kirtimas ir miškų lankymas. Šiuo metu vilkų gyvenimo sąlygos pasikeitusios ir be medžioklės, kaip pagrindinės jų nykimo priežasties, dar prisideda masinis vilkų buveinių, veisimosi vietų (tinkamų miškų) naikinimas, urbanizacija ir lankymas, keliant triukšmą. Todėl siekdama išsaugoti gyvybingą Lietuvos vilkų populiaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgyvendinti visus Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos reikalavimus – ne tik griežtai saugoti pačius vilkus, bet ir įsteigti specialias saugomas teritorijas, kur vilkams būtų užtikrinta ramybė jų veisimosi laikotarpiu.
Raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę garbingai išspręsti vilkų klausimą, nelaukiant Europos Komisijos sankcijų, taip išsaugant gerą valstybės vardą aplinkosaugos srityje.
Prašome Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko pakeisti Vyriausybės nutarimą Nr. 935 ir atsisakyti geografinės išimties dėl vilkų medžioklės. Taip pat prašome įpareigoti įgaliotas institucijas parengti ir įgyvendinti kompensacinį mechanizmą ūkininkams dėl patiriamų nuostolių, nustatyti naminių gyvulių apsaugos nuo stambiųjų plėšrūnų reikalavimus. Lenkijos mokslininkai (dr. Sabina Nowak, dr. Jędrzejewska B., dr. Jędrzejewski W. ir kt.) nustatė, kad vilkų daroma materialinė nauda yra dešimteriopai didesnė už žalą. Šiuo metu 700 Lenkijos vilkų miškininkams kasmet sutaupo apie du milijonus litų, tuo tarpu ūkininkams už papjautus naminius gyvulius iš valstybės biudžeto kasmet sumokama 200-300 tūkst. litų. Lenkijoje vilkai griežtai saugomi jau nuo 1998 metų, jie yra įtraukti į Lenkijos raudonąją knygą, tačiau per aštuonis griežtos vilkų apsaugos metus vilkų skaičius padidėjo tik 10 proc. Lietuvoje vilkai ūkininkams padaro nepalyginamai mažiau nuostolių, dalį iš jų padaro sulaukėję šunys, kurių Lietuvos miškuose gali būti daugiau nei vilkų. Aplinkos ministerijos duomenimis praėjusiais metais vilkai (o gal ir ne tik jie) papjovė tik 34 naminius gyvulius. Vykdant ūkininkų apmokymus, kaip apsaugoti savo turtą nuo vilkų, 80 proc. šių nuostolių galima išvengti. Paprasčiausia ir efektyviausia priemonė – virvės su vėliavėlėmis, kurios iki šiol naudojamos vilkų naikinimui, tačiau turėtų būti nuodajamos tik ganyklų apsaugai.
Įvairios visuomeninės organizacijos ir pavieniai asmenys į Aplinkos ministeriją nuolat kreipiasi jau nuo 2001 metų, tačiau jokių realių veiksmų, išskyrus vilkų nemedžiojimo termino prailginimą vienu mėnesiu ir užsakytos medžiojamųjų žvėrių skaičiaus ekspertizės, kurių rezultatai kažkodėl nepripažįstami, Aplinkos ministerija nesiėmė ir toliau vilkina šios problemos sprendimą. Neseniai vykusiame Raudonosios knygos komisijos posėdyje visuomenės pasiūlymas įtraukti vilką į Lietuvos raudonąją knygą buvo atmestas. Tačiau paaiškėjo, kad Raudonosios knygos komisija, spręsdama apie tam tikrų rūšių įtraukimą į Raudonąją knygą nesivadovauja jokiais patvirtintais kriterijais, todėl tokie sprendimai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Tuo tarpu pagal IUCN Tarptautinės raudonosios knygos kriterijus, tokia rūšis, kurios populiacija per 10 metų sumažėja 80 proc. vertinama kaip kritiniame pavojuje („critical endangered“) atsidūrusi rūšis ir yra įtraukiama į griežčiausios apsaugos – CE kategoriją. Lietuvoje vilkų populiacija tokį lygį pasiekė ne per 10, bet per 5 metus. Dėl tokios susidariusios situacijos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pareigūnų neveiklumas turi būti įvertintas principingai. Jei mūsų protesto laiškai ir toliau bus ignoruojami mes juos adresuosime jau nebe Lietuvos Vyriausybei ar Aplinkos ministerijai, bet Europos Komisijai, kadangi yra akivaizdžių tarptautinių įsipareigojimų pažeidimų.

Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininkas
Andrejus Gaidamavičius

0 Comments:

Post a Comment

<< Home